Desentristecer reiškia „nuliūdinti“ arba „pašalinti liūdesį“. Tai yra sudėtingas veiksmažodis, sudarytas iš priešdėlio „des-“ (reikšmė „atvirkščiai“ arba „pašalinti“) ir žodžio „entristecer“ (reikšmė „nuliūdinti“).
Šioje dainoje Caetano Veloso naudoja šį žodį, kad išreikštų, kaip liūto jauniklis padeda jam išsklaidyti liūdesį. Jis dainuoja: „Para desentristecer, leãozinho, o meu coração tão só“ (Kad nuliūdintum, liūtuk, mano tokią vienišą širdį). Tai gražus ir poetiškas būdas apibūdinti, kaip kažkas gali atnešti džiaugsmo ir paguodos.
„Leãozinho“ reiškia „liūtukas“ arba „liūto jauniklis“. Caetano Veloso dainoje šis žodis skamba kaip švelnus kreipinys į žmogų, kurį labai malonu matyti. Pasakotojo vieniša širdis pralinksmėja vos tik jis sutinka šį „liūtuką“ kelyje: „Gosto muito de te ver, leãozinho“ [Man labai patinka tave matyti, liūtuk]. Jaunas žmogus čia lyg mažas liūtas, vaikštantis saulėje. Jo išvaizda taip traukia žvilgsnį, kad jis apibūdinamas kaip „um filhote de leão raio da manhã“ [liūto jauniklis, ryto spindulys], o žvilgsnis prie jo limpa „kaip magnetas“.
Dainos vaizdai labai saulėti ir kūniški: oda, šviesa, karčiai, jūra. Pasakotojas įsivaizduoja savo širdį kaip saulę, kuri auksina liūtuko odą, ir nori būti šalia jo: „Gosto de te ver entrar no mar“ [Man patinka žiūrėti, kaip tu įbrendi į jūrą]. Pabaigoje jis pats nori „molhar minha juba“ [sušlapinti savo karčius], tarsi perimtų liūto įvaizdį ir kartu su tuo žmogumi eitų į jūrą. Tai švelni, žaisminga meilės daina apie artumą, saulės šilumą ir paprastą džiaugsmą matyti mylimą žmogų.