Žodis „pica“ portugalų kalboje turi kelias reikšmes, įskaitant „įkandimas“ arba „dūris“. Tačiau šioje dainoje jis vartojamas kaip slengas, reiškiantis „aistra“, „entuziazmas“ arba „kibirkštis“.
Dainos pavadinimas „Pica Do 7“ ir pasikartojanti frazė „A pica que o pica do sete me dá“ (Aistra, kurią man suteikia septintojo autobuso bilietų kontrolierius) sukuria žaismingą dviprasmybę. Tai puikus žodis, atspindintis dainos žavesį ir netikėtą meilę, kurią dainininkė jaučia bilietų kontrolieriui.
Ši António Zambujo daina pasakoja apie žmogų, kuris anksti ryte eina į stotelę laukti septinto tramvajaus, tačiau ne todėl, kad jam reikia nuvažiuoti. Jis įsimylėjęs patį bilietų tikrintoją: „Eu bem que não queria / Mas um certo dia vi-o passar“ [Tikrai nenorėjau, bet vieną dieną pamačiau jį pravažiuojantį]. Nuo tada kiekvienas bilieto žnyplių spragtelėjimas sujudina jo skeptišką širdį. Portugališkas žodis „pica“ čia reiškia ir bilieto žnyples, ir tą svaiginantį susijaudinimą, todėl pasikartojanti frazė apie „pica que o pica do sete me dá“ [jaudulį, kurį man suteikia septinto tramvajaus tikrintojas] yra smagus kalbinis žaidimas.
Daina juokingai perdeda paprastą kelionę iki meilės likimo. Kiti keleiviai pyksta, jei tramvajus nuvažiuoja nuo bėgių, o pasakotojas jaučiasi tarsi varpas, nes jam „um mero trajecto“ [paprastas maršrutas] tampa visu gyvenimo tikslu. Jis net svarsto tikrintojui paklausti, ar šis turi „livre passe para o peito de alguém“ [laisvą leidimą į kieno nors širdį]. „Senha“ reiškia bilietą ar kelionės taloną, tačiau įsimylėjęs keleivis mano, kad iš jaudulio šis gali iššokti iš rankos. Tai žaisminga, teatrališka meilės istorija, kurioje septintasis tramvajus tampa laukiamiausiu dienos įvykiu.