Beznadziejnie reiškia „beviltiškai“ arba „be vilties“. Tai stiprus žodis, kuris dainoje sukuria dramatišką ir emocingą atmosferą.
Nors dainos tekste tiesiogiai nėra žodžio „beznadziejnie“, tačiau frazė „Ogniem, który bezlitośnie zmienić miał Miasto w popiół“ (Ugnimi, kuri negailestingai turėjo paversti miestą pelenais) puikiai perteikia beviltiškumo jausmą. Šis žodis puikiai atspindi dainos nuotaiką ir pagrindinę temą – prarastą meilę ir viltį, kad ji sugrįš.
„Miasto“ – tai ilgesio kupina daina apie du žmones, kuriuos sieja meilė, prisiminimai ir viltis vėl būti kartu. Pasakotoja prisimena „Był kiedyś inny świat“ [Kadaise buvo kitas pasaulis], kuriame jie kartu bėgo paskui ugnį, galinčią miestą paversti pelenais. Šis miestas skamba ir kaip tikra vieta, ir kaip jų bendro gyvenimo simbolis: kažkas jame buvo prarasta, bet jis vis dar gali atgyti. Ypač gražus vaizdas yra „Odmierzałam czas w rytm twoich kroków“ [Matavau laiką pagal tavo žingsnių ritmą]. Tai reiškia, kad mylimojo buvimas tapo pačiu jos laiko matu.
Daina juda tarp prisiminimo ir laukimo. Užmerkusi akis ji jaučia jo veidą savo delnuose, girdi jų bendrą širdžių plakimą ir tiki, kad vieną dieną jis sugrįš jos pasiimti. Pakartojamas „Wciąż kocham cię“ [Aš vis dar tave myliu] skamba labai tiesiai, be jokių užuominų. Vėliau atsiranda vasaros, rugpjūčio spalvų ir pabėgimo toli vaizdai: „Zabierz mnie“ [Pasiimk mane]. Dainos pabaigoje norima ne tik grįžti į buvusį laiką, bet ir išsaugoti miestą gyvą, kad jų istorija visiškai nesibaigtų.