Двухсотый [dvukhsotyy] pažodžiui reiškia „dviejų šimtų“, tačiau karinėje terminologijoje „груз 200 [gruz dvesti]“ yra užkoduotas žuvusio kario arba jo palaikų pavadinimas. Dainoje pasikartojantis «Двухсотый газ» [dvukhsotyy gaz] sujungia dujas su karo ir mirties vaizdiniais, todėl šis retas žodis skamba ypač įsimintinai ir dramatiškai.
Ši daina iš virtuvės daiktų sukuria labai nejaukų karo vaizdą. Pasakotoja semia dujinės viryklės pelenus, užmiega ant virtuvės grindų šalia jos, o „уютный синий огонёк“ [jauki mėlyna liepsnelė] skamba beveik švelniai, nors aplinkui kalbama apie mirtį. Eilutėje „Соседский сын в чужой земле / Разложится на газ и газ“ [kaimyno sūnus svetimoje žemėje suskaidys į dujas ir dujas] žmogaus kūnas susiejamas su dujomis, kurios teka vamzdžiu į namus. Tai labai šaltas, sąmoningai šiurkštus sugretinimas: kasdienis kuras ir žuvęs kareivis atsiduria toje pačioje sistemoje.
Ypač svarbus žodis „двухсотый“ [dviejų šimtų]. Rusų kariniame žargone „gruz 200“ reiškia žuvusio kario kūną, todėl „двухсотый газ“ [dviejų šimtų dujos] sujungia dujinę liepsną su mirtimi. „Приём, как слышно, это ад / Пропавший без вести солдат“ [priėmimas, kaip girdėti? Čia pragaras / dingęs be žinios kareivis] skamba lyg bandymas susisiekti per radiją, tačiau vietoj atsakymo lieka pragaras ir neaiškus kareivio likimas. Net sakinys „Отчизна задарма продаст“ [tėvynė parduos už dyką] nukreipia į šalį, kuri parduoda dujas ir kartu bevertiškai atiduoda žmones. Pasikartojanti „О Боже... всё в крови“ [o Dieve, viskas kraujuota] galiausiai suplėšo buitinį jaukumo vaizdą: mėlyna liepsnelė čia šildo, bet jos šviesa nuolat primena, kas sudegė ir kas nebegrįš.