Ara Lyrics in Lithuanian by Zeynep Bastık

Uçurumdayım reiškia „esu ant skardžio“ arba „esu bedugnėje“. Tai dramatiškas žodis, retai sutinkamas kasdienėje kalboje, bet labai paveikus.

Šioje dainoje Zeynep Bastık naudoja jį perkeltine prasme, norėdama išreikšti savo beviltišką ir kritinę emocinę būseną. Ji dainuoja „Uçurumdayım gelip tut elimden“ (Esu ant skardžio, ateik ir laikyk mano ranką), taip pabrėždama savo pažeidžiamumą ir poreikį, kad mylimasis ją išgelbėtų iš šios sudėtingos situacijos.

Zeynep Bastık daina „Ara“ yra tikras emocijų sūkurys! Ji pasakoja apie meilę, kuri lėtai degina („Yavaş yavaş yakar“ [Lėtai, lėtai dega]) ir neleidžia atsitraukti. Dainininkė jaučiasi pasimetusi be mylimojo, nuklydusi į tolius („Sensiz kendimden geçtim, dalıp uzaklara“ [Be tavęs pasimečiau, pasinėriau į tolius]). Kyla klausimai: ar meilė reiškia išeiti ir nebegrįžti, ar tai toks ilgesys? Ar nėra laimingos pabaigos, ar tai reiškia mirti nuo smūgio?

Ši daina – tai širdies šauksmas, kai ilgesys netyla, kad ir kaip bandytum jį nutildyti („Dinmez ki şu hasretin sesi sus dedikçe“ [Šis ilgesio balsas netyla, kad ir kiek sakyčiau jam nutilti]). Dainininkė jaučiasi ant bedugnės krašto ir prašo mylimojo ateiti ir palaikyti už rankos, arba kristi kartu su ja („Uçurumdayım gelip tut elimden / Ya da düş benimle“ [Esu ant uolos krašto, ateik ir laikyk mano ranką / Arba krisk kartu su manimi]). Kiekvienas kartas, kai ji ieško, jos širdis prisipildo žaizdų („Ara ara ara doldu kalbim yara“ [Ieškau, ieškau, ieškau, mano širdis prisipildė žaizdų]), ir ji jaučiasi esanti pačiame dugne, prašydama išgelbėti ją nuo paskendimo („Sanki en dipteyim çıkar boğulmadan“ [Atrodo, esu pačiame dugne, ištrauk mane, kol nepaskendau]). Tai tikrai stipri daina apie praradimą ir viltį, kad viskas gali pasikeisti.