Kehribarım reiškia „mano gintaras“. Tai yra įdomus ir neįprastas žodis, kuris retai pasirodo dainose.
Šioje dainoje, dainininkė naudoja „kehribarım“ kaip meilės kreipinį, palygindama savo mylimąjį su gintaru – brangiu, ilgaamžiu ir vertingu daiktu. Tai suteikia dainai gilumo ir parodo, kaip stipriai ji vertina savo mylimąjį.
Pasiruoškite pasinerti į jausmų sūkurį su Ebru Yaşar ir Burak Bulut daina „Kehribar“! Ši daina – tai tarsi atviras pokalbis su mylimuoju, kupinas meilės, ilgesio ir skausmo. Dainos herojė kreipiasi į savo mylimąjį sakydama: „Sevgilim çok güzelsin“ [Mano meile, tu labai gražus], bet iškart priduria, kad bijo vėl būti įskaudinta: „Düşmeyeceğim sana yine üzersin“ [Aš tau nepasiduosiu, tu vėl mane nuliūdinsi].
Širdies ritmas tampa nereguliarus, o gyvenimas be mylimojo – ne gyvenimas. Dainos herojė prisimena, kaip mylimasis ją palaikė sunkiu metu: „Düşerken elimi tutan da sendin“ [Kai kritau, tu buvai tas, kuris laikė mano ranką]. Tačiau dabar ji jaučiasi pasimetusi ir sako: „Bu karanlık yuttu beni“ [Ši tamsa mane prarijo]. Ji lygina save su „Yıllanmış kehribarım“ [Mano sendintas gintaras], kuris kenčia dėl mylimojo. Tai daina apie gilią meilę, kuri neša ir džiaugsmą, ir skausmą, paliekantį gilias žaizdas: „Açtığın yaralar hayli derin“ [Tavo atvertos žaizdos yra gana gilios].