Diyar reiškia „kraštą“, „žemę“ arba „svetimą šalį“. Tai poetiškas, kasdienėje turkų kalboje rečiau vartojamas žodis, suteikiantis dainai paslaptingumo.
Dainoje frazė „Kendini bu diyardan“ reiškia „išgelbėk save iš šio krašto“ arba „pabėk iš šios vietos“. Žodis čia gali reikšti ne tik tikrą miestą, bet ir slegiančią gyvenimo aplinką, nuo kurios norima ištrūkti.
Canozano dainoje „Sar Bu Şehri“ pasakotojas kreipiasi į artimą žmogų, kurį kažkas įskaudino: „Üzmüşler bebeğimi“ [Jie įskaudino mano mažylį]. Jis nesupranta, kodėl taip nutiko, ir ragina mylimą žmogų bėgti iš šio krašto: „N'olursun kaç kurtar / Kendini bu diyardan“ [Prašau, pabėk ir išgelbėk save nuo šio krašto]. Žodis „yâr“ turkų dainose reiškia mylimąjį arba brangų žmogų. Yra ir keistas, įdomus vaizdas: vos tik pasakotojas įsistebeilija į to žmogaus veidą, šis „nupiešia savo portretą“. Skamba taip, lyg žmogus pats spręstų, kaip būti matomas.
Dainos centre sukasi Saulė ir Mėnulis: „Güneş'i ararken / Peşini bırakmaz Ay“ [Kai ieškai Saulės, Mėnulis tavęs nepalieka]. O priedainis tampa beveik pašėlusiu paliepimu: „Sar, bu şehri en başından yak / İyice yak“ [Apimk šį miestą ir sudegink jį nuo pat pradžių, sudegink gerai]. Tai ne ramus pabėgimas, o noras iš naujo pradėti nuo nulio. Vis dėlto naktis nėra amžina: „Ne yalnızlık ne hüzün / Bu gecenin gündüzü var“ [Ne vienatvė, ne liūdesys, ši naktis turi dieną]. Miesto sienos ankštos, o pasakotojas prisipažįsta: „Sanma ki ölümsüzüm“ [Nemanyk, kad esu nemirtingas]. Dėl to daina skamba kaip skubus raginimas ištrūkti iš dusinančios vietos, net jei kelias prasideda nuo miesto sudeginimo vaizdinio.