„Сверчку“ yra mažybinė forma nuo „сверчок“, reiškiančio „svirplį“. Šis žodis yra įdomus, nes jis nėra dažnas dainų tekstuose ir suteikia dainai savito žavesio.
Kontekste „Каждому свое сверчку шесток“ (Kiekvienam savo, svirpliui – gultas) frazė yra rusų patarlės „Kiekvienam svirpliui – savo gultas“ dalis. Ji reiškia, kad kiekvienas turi savo vietą, savo likimą ar tai, kas jam priklauso. Šis žodis padeda sukurti vaizdingą ir įsimintiną posakį apie asmeninę laisvę ir savęs atradimą.
Ši Jurijaus Šatunovo daina „Каждому Своё“ [Kiekvienam savo] yra tikras himnas pokyčiams ir laisvei! Pati daina prasideda eilutėmis „Снова дует ветер перемен / Вырывая прошлого страницы“ [Vėl pučia pokyčių vėjas / Išplėšdamas praeities puslapius], kurios iškart nuteikia naujai pradžiai. Dainininkas save lygina su paukščiu, kuris palieka savo „vakar dienos nelaisvę“ ir išskleidžia sparnus, kad skristų tolyn, pripildydamas plaučius laisve. Jis nenori prisiminti praeities metų, praleistų nelaisvėje, ir tai yra labai stiprus jausmas.
Man labai patinka, kaip dainoje kalbama apie tai, kad kiekvienam – savo. „Каждому свое сверчку шесток / Птахе небо, падшему прощение“ [Kiekvienam savo: svirpliui – gultas / Paukščiui – dangus, puolusiajam – atleidimas]. Tai tarsi priminimas, kad kiekvienas turi savo vietą ir savo kelią. Dainininkas atleidžia tuos, kurie jį išdavė, ir tai laiko vertinga gyvenimo pamoka. Jis tiki, kad likimas jį suves su tuo, su kuo jis galės skristi toliau, palikdamas kasdienį šurmulį ir neišpildytus pažadus. Tai daina apie atsisveikinimą su viskuo, kas slegia, ir apie viltį, kad laukiamas pokyčių vėjas bus palankus.