Розжився [rozzhyvsia] reiškia „kaip nors susikrapščiau“ arba „gavau, nors buvo sunku“. Dainoje tai ironiškai vartojama kalbant apie minimalią algą: net gavęs 3200, žmogus vos gali sau ką nors leisti, todėl šis žodis perteikia kasdienio išgyvenimo nuotaiką.
„Робота не вовк“ („Darbas ne vilkas“) remiasi posakiu: darbas į mišką nepabėgs, todėl jį galima atidėti. Tačiau Yarem4uk dainoje šis pažadas skamba ironiškai. Pasakotojas svajoja „Мічтаю в 20 років до пенсії дожить“ [Svajojau, būdamas dvidešimties, sulaukti pensijos], bet vis tiek keliasi į darbą pirmadienį ir šeštadienio rytą. Jis mokėsi aštuonerius metus, turi du diplomus, tačiau diplomas nepadeda nei prie kasos, kur siūloma įsidėti prekes į maišelį, nei statybose, kur tenka tampyti cementą. Čia slypi vienas juokingiausių ir karčiausių dainos momentų: mokslai turėjo atverti duris, o vietoj jų atsiranda minimali alga ir sunkus darbas.
Pasakotojas kalba apie gyvenimą, kuriame atlyginimas vos leidžia nusipirkti batoną, pieno ir vaflių prie arbatos. „Робота роботою, а обід по роспісанію“ [Darbas darbu, o pietūs pagal tvarkaraštį] tampa mažu maištu: bent pertrauką galima nieko neveikti, nors viršininkui tai atrodo kaip „smegenų sprogimas“. Žodis „чекушка“ reiškia mažą degtinės buteliuką, čia paminėtą kaip pigus sušilimo būdas. Daina kandžiai juokiasi iš pažado „mokykis, ir turėsi pinigų“: mama patarė mokytis, bet nepaaiškino, kur tų pinigų ieškoti. Atlyginimas kartais pakyla nuo 3200 iki 8000, tačiau kartu daugėja darbo, finansinis rezervas greitai išnyksta, o „šikarna gyvenimas“ vis tolsta. Tai kasdieniška, grubiai juokinga istorija apie diplomus, algą, pietų pertrauką ir jausmą, kad darbas niekada nepabėga, o žmogus nuo jo pabėgti negali.