Vastamäkeen reiškia „įkalnėn“ arba „prieš kalną“. Tai įdomus žodis, kuris dainoje naudojamas ne tik tiesiogine, bet ir perkeltine prasme.
Šioje dainoje jis simbolizuoja sunkumus ir iššūkius, su kuriais susiduria suomiai. Fraze „Me käymme vastamäkeen sielu surren“ (Mes einame įkalnėn, sielai liūdint) puikiai atspindi suomių atkaklumą ir gebėjimą įveikti kliūtis, net kai tai sunku.
Pasiruoškite pasinerti į suomišką sielą su Vesku Jokinen ir Sundin Pojat daina „Olen Suomalainen“! Ši daina – tai tarsi atviras laiškas apie tai, ką reiškia būti suomiu, gyvenančiu po Šiaurės žvaigžde. Dainoje kalbama apie sunkią kasdienybę ir tai, kad „elämä raskasta työtä“ [gyvenimas yra sunkus darbas], kurio metu „harvemin on onni myötä“ [retai lydi sėkmė]. Bet net ir su ašaromis, kurių „aikaan saisi aika monta valtamerta“ [galima pripildyti daugybę vandenynų], suomiai išlieka ištikimi sau.
Man patinka, kaip daina pabrėžia suomių užsispyrimą – „On tässä maassa itsepäinen kansa“ [Šioje šalyje yra užsispyrusi tauta]. Jie eina prieš srovę „vastamäkeen sielu surren“ [į kalną su liūdinčia siela], bet vis tiek „nousemme hammasta purren“ [kylame sukandę dantis]. Tai daina apie meilę, draugystę ir tą unikalų suomišką atkaklumą, kuris leidžia jiems dainuoti apie gyvenimą ir meilę, net kai kelias sunkus. Tai tikrai įkvepianti ir nuoširdi odė suomiškumui!