영겁같이 [yeonggeopgati] reiškia „tarsi amžinybę“ arba „neįtikėtinai ilgai“. Žodis 영겁 [yeonggeop] reiškia amžinybę, eonus, neaprėpiamai ilgą laiką, todėl jis skamba daug poetiškiau nei įprastas „ilgai“.
Dainoje frazė 영겁같이 긴 여행 속에 [yeonggeopgati gin yeohaeng soge] apibūdina kelionę, kuri atrodo nesibaigianti, tarsi truktų visą amžinybę. Tai retas ir įsimintinas žodis, perteikiantis dainos epinę, likimo ir amžino sugrįžimo nuotaiką.
„Deja Vu“ skamba kaip sugrįžimas pas žmogų, kurio pasakotojas ilgai vengė iš baimės. Dykuma, griuvėsiai ir „Morse code“ [Morzės abėcėlė] sukuria pasaulį, kuriame ryšį tenka atkurti iš mažų ženklų. Jis paliko kitą žmogų laukti ties pradžia, nors tarp jų buvo senas pažadas. Ypač įdomus žodis anemoia: jis reiškia nostalgiją laikui ar gyvenimui, kurio pats niekada nepatyrei. Todėl ašaros čia neturi aiškios priežasties, bet jos priklauso nuo seniai nešioto pažado.
Dainos lūžis ateina su tiesia fraze „나의 미래는 너야“ [mano ateitis esi tu]. Po kelionės per griuvėsius ir kritimo jis pagaliau randa atsakymą, nori išgirsti savo vardą ir apkabinti kitą žmogų taip, kaip buvo pažadėta pirmąją dieną. „Deja vu“ [jau matyta] čia reiškia keistą atpažinimo jausmą: susitikimas atrodo ir naujas, ir kažkaip jau išgyventas. Pažadas kartojamas vėl ir vėl, kol griuvėsių vieta tampa „place of promise“ [pažado vieta], o mylimo žmogaus ašaros tampa jo „clarity“ [aiškumu]. Pabaigoje jis įsivaizduoja tą žmogų spindintį kaip nuotaką po šviesos šydu. Šiek tiek dramatiška? Taip. Bet būtent tas atkaklus kartojimas ir daro dainą tokią įsimenančią.