„Утекай“ yra veiksmažodis, reiškiantis „ištekėti“, „išplaukti“ arba „nutekėti“. Tai nėra kasdienis žodis, todėl jis yra įdomus ir patrauklus.
Šioje dainoje jis naudojamas perkeltine prasme, raginant pasitraukti, išnykti į nežinomą jūrą, toli nuo skausmo ir prisiminimų. Tai suteikia dainai gilumo ir emocinio svorio.
Šioje dainoje kalbama iš žmogaus, kuris prašo kito nebesikišti į jo vienatvę. „Не мешай, не мешай / Остаться одной моя печаль“ [Netrukdyk, netrukdyk / mano liūdesiui likti vienam] skamba tarsi prašymas palikti liūdesį ramybėje. Kitas žmogus turi išskristi į „свой далёкий космос“ [savo tolimą kosmosą] ir užmiršti kalbantįjį. Vėliau tas pats atsiskyrimas pasakomas dar tiesiau: „Рядом быть невозможно, прости, прощай“ [Būti šalia neįmanoma, atleisk, viso gero]. Vietoj bendros erdvės lieka nepažįstama jūra ir svetimi krantai.
Įsimintiniausias vaizdas yra sparnai: „Эти крылья не мои, я не могу их расправить“ [Šie sparnai ne mano, aš negaliu jų išskleisti]. Jie turėtų padėti pakilti, tačiau kalbantysis jų nepripažįsta kaip savų ir sako: „я никогда не взлечу“ [aš niekada nepakilsiu]. Tai labai tiesus, beveik negailestingas atsisakymas tikėti skrydžiu. Dainos pabaigoje pasirodo piešimo vaizdas: „Я рисовал тебя, ты рисовала меня“ [Aš piešiau tave, tu piešei mane]. Abu žmonės tarsi kūrė vienas kito atvaizdus, bet dabar tas bendras piešinys nebeišlaiko santykio. Eilutė apie tai, kad „моя ставка не зашла на ИВА“ [mano statymas nepraėjo ant „IVA“], lieka tyčia mįslinga: „ИВА“ pateikiama kaip pavadinimas ar vardas, į kurį buvo statyta, tačiau tekstas nepaaiškina, kas tiksliai turima omenyje.