Hesa reiškia „užkimę“ arba „užkimęs“. Dainoje posakis måsarna skrattar sig hesa reiškia, kad kirai taip juokiasi, jog užkimsta, todėl šis žodis sukuria įsimintiną ir poetišką pajūrio vaizdą.
„Magaluf“ pasakoja apie poros paskutinę kelionę į Magalufą, Ispanijos kurortą, kuriame vienas žmogus nori likti, o kitas jaučiasi paliktas. Pasakotojas prisimena, kaip jie kažkada vaikščiojo „genom vågorna“ (per bangas) susikibę už rankų, tačiau kelionėje ji kiekvieną vakarą dingsta ir grįžta tik ryte. Jis vis dar tikisi, kad viskas susitvarkys, kai ji „får sova av sig ruset“ (išsimiegos po svaigalų poveikio), bet kiekvienas rytas toks pats: ji sėdi prie kavos ir svajoja, „som om jag aldrig funnits till“ (tarsi manęs niekada nebūtų buvę). Tai labai konkretus ir skaudus atitolimo vaizdas, be didelių paaiškinimų.
Magalufas dainoje tampa vieta, kur liko jų paskutinė bendra kelionė ir prisiminimas apie juos „tillsammans du och jag“ (kartu, tu ir aš). Pasakotojas vėliau sužino, kad ji sutiko kitą žmogų, kai jo nebuvo šalia. Jis sako: „Jag kunde inte fatta / Jag ville inte se“ (Negalėjau patikėti, nenorėjau matyti), o galiausiai prisipažįsta, kad niekada nepamirš, kaip nekentė to miesto. Gražiai skambantis kurorto pavadinimas čia susiduria su labai nemalonia atmintimi: linksmos kelionės vietoje liko vienatvė, pavydas ir santykių pabaiga.