Протиріччя reiškia „prieštaravimas“ arba „nesutarimas“. Tai žodis, kuris apibūdina konfliktą ar nesuderinamumą tarp idėjų, jausmų ar situacijų.
Šioje dainoje žodis „протиріччя“ naudojamas apibūdinti vidinį herojaus konfliktą ir jo pastangas rasti tiesą bei suprasti santykių sudėtingumą. Jis dainuoja: „Я шукаю твій погляд на краю протиріччя“ (Aš ieškau tavo žvilgsnio ant prieštaravimų krašto), pabrėždamas savo desperatišką bandymą rasti aiškumą chaotiškoje situacijoje.
„Чекаю (Chekaiu)“ reiškia „Laukiu“. Olivan iš Kolumbijos ir alyona alyona čia kuria žmogaus, kuris vis dar tikisi sugrįžimo, balsą. Pasakotojas ieško mylimo žmogaus pėdsakų „Ніби у печері я ходжу на осліп“ [Tarsi vaikščiočiau oloje apgraibomis]. Jie abu elgėsi kaip vaikai, nors jau suaugę, todėl prašymas „Прошу не мовчи, залиши пару слів“ [Prašau, netylėk, palik kelis žodžius] skamba labai tiesiai: užtenka bent menko ženklo, kad ryšys dar nėra visiškai dingęs.
Dainos vaizdai tampa vis skaudesni. Senus daiktus norima išmesti, šukuoseną pakeisti, o ant stiklo lūpomis užrašyti, kaip stipriai laukiama. Kartojama eilutė „Там, де тебе чекаю“ [Ten, kur tavęs laukiu] primena vietą, kurioje žmogus įstrigęs ne tik fiziškai, bet ir prisiminimuose. Aplink pilkos šešėlinės figūros, širdyje vis dar dega ugnis, nors šalta, o be kito žmogaus lieka tuštuma. Ypač stipriai skamba pripažinimas, kad neištarti sakiniai ir seni nuoskaudų randai žudo iš vidaus. Pabaigoje mylimasis pasirodo sapnuose, tačiau realybėje jo nėra, todėl laukimas ima skambėti kaip kartojamas pažadas, kurio niekas neatsako.