Teddybjörnen reiškia „meškiukas“ arba „pliušinis meškiukas“. Tai įsimintinas švediškas sudurtinis žodis: teddy + björn („meška“), o galūnė -en nurodo konkretų meškiuką.
Dainoje taip vadinamas vaikystės žaislas Fredrikssonas, kuris pasakotojui buvo geriausias draugas ir suteikė jaukumo bei šilumos.
Ši Lars Berghagen daina pasakoja šiltą istoriją apie vaikystės meškiuką, vardu Fredrikssonas. Kai pasakotojui sukako ketveri, tėvas padovanojo jam meškiuką: „En fin present“ [graži dovana]. Jo nosis buvo iš siūlų, jis buvo minkštas ir mielas, o kiekvieną vakarą sušildydavo vaiko lovą. Kai pasakotojas susirgo, meškiukas netgi tapo pagalve jo rankoms. Eilutė „Han var min bästa vän“ [jis buvo mano geriausias draugas] skamba visiškai rimtai, nors draugas čia yra žaislinis meškiukas.
Dainoje yra ir smagus laiko šuolis. Metai prabėgo, pasakotojas pamiršo savo seną draugą, susituokė ir susilaukė vaiko. Tada jo dukrai, kuriai taip pat sukako ketveri, tėvas padovanojo meškiuką. Paskutinėje dalyje nosis vis dar yra „av garn“ [iš siūlų], o Fredrikssono vardas sugrįžta tarsi senas šeimos prisiminimas. Gražiausia dainos mintis paprasta: vaikystės daiktai gali būti pamiršti, bet meilė jiems sugrįžta, kai panaši istorija prasideda kitoje kartoje.