„Гречаним“ reiškia „grikiniu“ arba „iš grikių“. Tai nėra kasdienis žodis, bet jis sukuria labai ryškų ir poetišką vaizdą.
Šioje dainoje žodis „гречаним“ pasirodo frazėje „Вітер над гречаним полем голос хвилями несе“ (Vėjas virš grikių lauko neša balsą bangomis). Jis sukuria nostalgišką, kaimišką Ukrainos kraštovaizdžio įvaizdį, kuris yra labai svarbus dainos nuotaikai ir temai apie likimą bei gimtąją žemę.
„Доля (Dolia)“ – tai daina, kuri giliai paliečia širdį ir verčia susimąstyti apie likimą bei gimtinę. Krechet ir Alyona Alyona sukuria stiprų ir jaudinantį pasakojimą apie žmogaus ryšį su savo žeme, net kai ji yra „в полум'ї“ (liepsnose). Daina kalba apie tai, kaip likimas veda mus nežinomais keliais, bet visada grįžtame prie savo šaknų ir prisiminimų. Tai tarsi malda, prašanti Dievo apsaugoti nuo pykčio ir suteikti lengvumo, nors likimas dažnai duoda skausmo ir „клала сіль“ (dėjo druskos) ant žaizdų.
Man patinka, kaip dainoje susipina asmeniniai išgyvenimai su bendražmogiškomis temomis. Klausytojas jaučia ilgesį ir viltį, kai dainininkai klausia: „Скільки на віку мені років жити?“ (Kiek man metų gyventi?) ir „Скільки в колоску соків має жито?“ (Kiek sulčių turi rugiai varpoje?). Tai daina apie tai, kaip nešamės savo praeitį – „мамин хліб на серці з печі я“ (mamos duoną ant širdies iš krosnies aš) – ir leidžiame likimui mus vesti. Tai tikrai gražu ir verčia susimąstyti apie tai, kas mums svarbiausia.