Jutkutti yra įdomus ir šiek tiek archajiškas veiksmažodis, reiškiantis „apgauti“, „išsisukti“ arba „pergudrauti“.
Šioje dainoje jis vartojamas apibūdinti, kaip Ieva, nepaisant motinos draudimų, vis tiek sugebėjo išsisukti ir šokti. Tai suteikia dainai žaismingumo ir parodo Ievos išradingumą bei nepaklusnumą, todėl žodis yra labai įsimintinas ir atspindi dainos nuotaiką.
„Ievan Polkka“ pasakoja apie vaikiną ir Ievą, kurie negali atsispirti šokiui, nors Ievos mama bando dukrą prižiūrėti ir drausti linksmybes. Iš kaimynystės pasigirsta polkos ritmas, o vaikino kojos pačios ima kutenti grindis: „Nuapurista kuulu se polokan tahti“ [Iš kaimynystės girdėjosi polkos ritmas]. Ieva gudriai išsisuka nuo mamos, ir net jos perspėjimai nieko nereiškia, kai pora šoka „laiasta laitaan“ [iš vieno krašto į kitą]. Aplink visi šlapi nuo prakaito, smuikas cypia, žmonės linki laimės, o pats vaikinas tikina, kad nei šlapumas, nei bobučių priekaištai jo nesustabdys.
Po šokių laukia kivirčas namuose: Ievos mama bara, Ieva pradeda verkti, o vaikinas atsako gana drąsiai ir net šiurkštokai. Jis liepia senolei užsičiaupti ir aiškiai sako: „Vaan minä en luovu Ievasta“ [Bet aš Ievos neatsisakysiu]. Taigi daina yra linksma, pašėlusi istorija apie šokį, užsispyrimą ir meilę, kuriam kelią bando pastoti viena labai nepatenkinta mama. Paskutiniai žodžiai „Salivili hipput tupput täppyt“ [žaismingi, beprasmiški skiemenys] skamba kaip tyčinis dainavimo pokštas, o ne sakinys, kurį reikia pažodžiui išversti. Korpiklaani, grupė iš Suomijos, šią dainą atlieka su ypatingu liaudišku polkos pašėlimu, tačiau pati istorija ateina iš žodžių: muzika garsiai groja, pora šoka, o draudimai pralaimi.