Heilstaat reiškia „utopija“ arba „tobula valstybė“. Tai įdomus ir nekasdieniškas žodis, kuris puikiai atspindi dainos temą.
Dainoje šis žodis vartojamas ironiškai, klausiant, kas yra ta „heilstaat“, jei ją supa sienos, jei žmonės bijo reikšti savo nuomonę ir jei tie, kurie skiriasi, yra laikomi pamišusiais. Tai verčia susimąstyti apie tikrąją laisvės ir tobulos visuomenės prasmę.
„Over De Muur“ („Per sieną“) nukelia į padalytą Berlyną ir tyčia parodo abi jo puses. Rytų Berlyne, Unter den Linden gatvėje, žmonės eina pro vėliavas, o Leninas ir Marxas tebėra ant postamentų. Vyksta darbai, keičiasi sargyba, o po keturiasdešimties socializmo metų dainos pasakotojas klausia: „Maar wat is nou die heilstaat / Als er muren omheen staan?“ [Bet kas gi tai per rojus, jei aplink jį pastatytos sienos?] Žodis heilstaat reiškia idealią, visiems gerą valstybę. Tačiau čia į ją žiūrima skeptiškai: jei žmogus turi bijoti savo nuomonės ir kitokį žmogų galima paskelbti bepročiu, toks „rojus“ skamba labai tuščiai.
Vakaruose, Kurfürstendamm gatvėje, vietoj Lenino ir Marxo ant pjedestalo atsiduria pornografija, „Mercedes“, „Cola“, neoninės iškabos, valgymas, gėrimas ir lošimas. Daina kandžiai klausia, kiek verta „laisvė“, jei žmogus neturi namų ar darbo, o Kreuzberge gyvenantiems turkams vos pavyksta išsilaikyti. Gražiausia ir paprasčiausia dainos mintis slypi paukščiuose: jie laisvai skrenda iš Rytų į Vakarų Berlyną ir atgal, per sieną bei Geležinę uždangą. Jų niekas negrąžina ir nenušauna. Paukščiams, kaip ir žmonėms, kartais norisi duonos prie vakarinės Gedächtniskirche, o kartais jos galima rasti rytiniame Aleksandro aikštės rajone. Tai linksmai skambantis, bet labai tiesus palyginimas: nei valdžia, nei reklaminiai pažadai nepadaro sistemos tobulos, jei žmogui trūksta laisvės arba paprasčiausių gyvenimo dalykų.