Scheißmelodie tiesiogiai verčiama kaip „šūdo melodija“. Tai yra neformalus, bet labai išraiškingas žodis, reiškiantis, kad melodija yra erzinanti, nemaloni ar tiesiog bloga.
Dainos kontekste, Kerstin Ott naudoja šį žodį, kad apibūdintų dainą, kuri jai kelia skausmingus prisiminimus ir kurios ji negali atsikratyti. Tai puikiai atspindi dainos emocinį krūvį ir yra įsimintinas pasirinkimas, nes parodo vokiečių kalbos gebėjimą sujungti žodžius į naujas, galingas išraiškas.
Kerstin Ott dainoje „Scheißmelodie“ („Šū***na melodija“) kalba apie dainą, kurios ji nebenori girdėti, nes ši akimirksniu sugrąžina praeitį. Eilutė „Schon wieder fall’ ich bodenlos hinab“ [„Vėl krentu žemyn be dugno“] nėra apie tikrą kritimą: tai vaizdas, kaip nuo pirmųjų garsų dingsta atrama. Ji manė kitą žmogų „vergraben“ [„palaidojusi“], kitaip tariant, paslėpusi prisiminimus taip giliai, kad galėtų gyventi toliau. Tačiau vos prasideda posmas, „kommt mir alles wieder hoch“ [„viskas vėl iškyla“]. Labai tiesmuka, net šiek tiek juokingai pikta: melodija čia ne mielas prisiminimas, o tikras įkyrus priešas.
Daina ypač gerai parodo, kaip garsas gali užvaldyti visą vakarą. „Schon wieder hallt es ewig in mir nach“ [„Vėl ji amžinai aidi manyje“], o mintyse „geht der Kreisel los“ [„vėl pradeda suktis karuselė“]. Dėl to žmogus valandų valandas negali užmigti, ir net tada, kai galvoje pagaliau stoja tyla, iš pirmo aukšto vėl pasigirsta ta pati daina. Pasikartojantis „Alles was gestern war, ist jetzt wieder da“ [„Visa tai, kas buvo vakar, dabar vėl čia“] parodo pagrindinį kabliuką: viena melodija dabartį paverčia durimis į skausmingą prisiminimą.