Fanaberie reiškia „užgaidos“ arba „kaprizai“. Tai įdomus žodis, kuris nėra kasdienis ir suteikia dainai savito atspalvio.
Dainoje Karolina Stanisławczyk dainuoja: „Te same fanaberie“ (tos pačios užgaidos). Šis žodis puikiai apibūdina pasikartojančius, galbūt šiek tiek neracionalius elgesio modelius ar norus, kurie veda į santykių problemas. Tai padeda suprasti dainos temą apie pasikartojančius sunkumus ir nusivylimus.
Karolinos Stanisławczyk dainoje „Cliché“ pora įstrigusi santykiuose, kurie vis dar kartojasi, nors paskutinis jų bendras „taktas“ jau nuskambėjo. Pasakotoja jaučiasi išsekusi: „Czuję że zabierasz ze mnie siłę“ [Jaučiu, kad atimi iš manęs jėgas], tačiau vis tiek suteikia kitam „kolejny kredyt szans“ [dar vieną šansą, tarsi paskolą]. Šis posakis čia skamba kandžiai: šansai dalijami vėl ir vėl, nors grąžos, regis, nėra. Kitas žmogus nusivelka paltą, bet lieka apsirengęs tyla, todėl ji vis kartoja: „No powiedz coś“ [Na, pasakyk ką nors]. O kai jo nėra, ji šaukia į tuščias sienas. Tuo metu jis atsako banał frazes, „cliché“, kitaip tariant, nuvalkiotais žodžiais, kurie nieko nebeišsprendžia.
Dainos vaizdai darosi vis trapesni: jų „szklany dom“ [stiklinis namas] pastatytas ant tuščių minčių, senos istorijos blunka, o jų kuriamas siužetas „już nie trzyma żadnych ram“ [jau nebesilaiko jokių rėmų]. Jie abu kartoja tas pačias užgaidas ir net bando skausmą „upijać“ [nugirdyti, paskandinti alkoholyje], bet tylus srautas vis tiek neša žemyn. Labiausiai įstringa kartojama eilutė „My tacy sami“ [Mes tokie patys]: nebeaišku, ar jie panašūs todėl, kad vienas kitą supranta, ar todėl, kad abu vis iš naujo grįžta į tą patį žalingą ratą. Daina čia nemoko gražiai atsisveikinti. Ji parodo pokalbį, kuriame vienas per daug kalba, kitas atsako klišėmis, o abu jau žino, kad šis ryšys niekur nebejuda.