Pył reiškia „dulkės“. Tai yra įdomus žodis, nes jis yra pagrindinis dainos pavadinimas ir simbolizuoja laikinumą bei neišvengiamą pabaigą.
Dainoje „Obróci ciała w astralny pył“ (Kūnus pavers astralinėmis dulkėmis) šis žodis naudojamas metaforiškai, kalbant apie ateitį ir tai, kaip viskas galiausiai virsta dulkėmis. Tai suteikia dainai filosofinį ir šiek tiek melancholišką atspalvį, kviečiantį susimąstyti apie gyvenimo prasmę.
„Pył“ – Fisz Emade Tworzywo daina apie žmones, judančius pirmyn, nors kelias beveik nematomas ir galbūt veda į niekur. Ateitis čia ne romantinė: ji „coraz bliżej“ [vis arčiau] ir „obróci ciała w astralny pył“ [pavers kūnus astralinėmis dulkėmis]. Šalia šios didelės, kosminės minties yra labai žemiškas patarimas: „Tańcz, tańcz, wpraw stopy w ruch“ [Šok, šok, pajudink pėdas]. Draugai, veidrodiniai rutuliai, muzika ir spalvos tampa būdu neužstrigti migloje. Net jei kelionės kryptis neaiški, pasaulis vis dar juda, todėl nereikia „siedzieć i stać jak słup“ [sėdėti ir stovėti kaip stulpui], kitaip tariant, sustingti ir nieko nedaryti.
Dainoje smagiai susimaišo egzistencinis nerimas ir vakarėlio energija. „Wśród przyjaciół czas wolniej płynie“ [Tarp draugų laikas teka lėčiau], tačiau ateitis vis tiek artėja. Žmonės nori laimės, prisiminimo, kito žmogaus kvapo ir formos, bet kartu žengia „jak jakieś zombi“ [lyg kokie zombiai], nežinodami, kur tiksliai eina. Posakis „nie wiem za Chiny gdzie“ reiškia „visiškai nežinau, kur“, o „jak jasny gwint“ yra šnekamasis sustiprinimas, maždaug „siaubingai stipriai“ arba „labai“. Šis derinys ir yra dainos žavesys: prieš kosmines dulkes nėra didelės iškilmingos pergalės, tik muzika, draugai, šokis ir bandymas įsiminti tai, kas dabar yra prieš akis.