Fama de mau pažodžiui reiškia „blogo vaikino reputacija“ arba „blogiuko įvaizdis“. Dainoje pasakotojas nenori pasiduoti merginos prašymui eiti į kiną, nes turi išlaikyti savo kieto ir blogo vaikino įvaizdį, nors iš tikrųjų ją myli.
Erasmo Carlos dainoje „Minha Fama De Mau“ („Mano blogiuko reputacija“), atliekamoje kartu su Rita Lee, vaikinas atkakliai vaidina kietą ir bejausmį. Mergina nori eiti į kiną, verkia ir prašo atsiprašyti, tačiau jis vis kartoja „Digo não“ („Sakau ne“) vien todėl, kad turi išlaikyti savo „fama de mau“ („blogiuko reputaciją“). Čia ir slypi dainos juokas: eiti į kiną ar atsiprašyti mylimosios yra visiškai normalu, bet herojus pats sau uždraudžia paprastą švelnumą, kad neatrodytų per geras.
Pabaigoje ši poza tampa vis absurdiškesnė ir gana šiurkšti. Jis nurodo merginai vietą virtuvėje, kalba apie pornografinius žurnalus ir juos suplėšo, o paskui staiga siūlo „pegar um cineminha“ („užsukti į kiną“), tik su sąlyga, kad tai būtų kaubojiškas filmas. Tarp komandų „Saia“ („Eik šalin“) ir „Minha rainha, amo tanto você“ („Mano karaliene, taip tave myliu“) išnyra tikrasis prieštaravimas: po garsiu „ne“ slepiasi vaikinas, kuris vis dėlto labai myli savo karalienę. Daina smagi būtent dėl šio persikūnijimo iš tariamo blogiuko į meilikaujantį mylimąjį.
Erasmo Carlos buvo Brazilijos dainininkas ir dainų autorius, glaudžiai susijęs su 7-ojo dešimtmečio „Jovem Guarda“ judėjimu. Jis dažnai kūrė kartu su Roberto Carlosu, o jų dainos tapo svarbia jo repertuaro dalimi.
Tarp geriausiai žinomų Erasmo Carloso kūrinių yra „É Proibido Fumar“, „Festa de Arromba“ ir „Sentado à Beira do Caminho“. Vėlesnėje kūryboje jis išleido albumą Carlos, Erasmo..., kuriame skamba daina „É Preciso Dar Um Jeito, Meu Amigo“.