Runie yra veiksmažodis, reiškiantis „sugrius“ arba „žlugs“. Tai stiprus žodis, reiškiantis sunaikinimą ar griūtį, bet dainos kontekste jis įgauna vilties atspalvį.
Dainoje „Zbudujemy Dom“ šis žodis vartojamas kalbant apie „mur“ (sieną) tarp žmonių, kuri „runie kiedyś“ (kada nors sugrius). Tai simbolizuoja kliūčių, susiskaldymo ir nesantaikos pabaigą, atveriant kelią naujam, geresniam pasauliui be sienų.
„Zbudujemy Dom“ – tai daina, kuri įkvepia ir kviečia svajoti apie geresnį pasaulį! Enej kviečia mus statyti namus, bet ne bet kokius, o tokius, kurie būtų „aukščiau dangaus“ („Wyżej nieba“) ir net „aukščiau žvaigždžių“ („Wyżej gwiazd“). Tai namai, kuriuose žmonės yra laisvi, kur karaliauja meilė ir taika. Argi ne nuostabu?
Ši daina kalba apie viltį, kad ateis diena, kai „siena sugrius“ („Runie kiedyś mur“), o baimė išnyks. Ji ragina mus kurti naują pasaulį „širdyje, be sienų“ („w sercu nowy świat, już bez granic“), apsuptus žmonių, kuriuos pažįstame ir mylime. Net kai „pamišęs laikas“ („oszalał znów pijany czas“) bando viską sugriauti, daina primena, kad svarbiausia yra gyventi ir mylėti. Tad, pakelkime rankas ir statykime kartu!