Lohduton reiškia „nepaguodžiamas“ arba „beviltiškas“. Tai stiprus žodis, apibūdinantis gilią liūdesio ar sielvarto būseną, kai atrodo, kad nėra jokios paguodos.
Šioje dainoje žodis „lohduton“ vartojamas apibūdinti jausmą, kad kiekvienas, kažkur, yra toks pat nepaguodžiamas. Tai sukuria bendrumo ir empatijos jausmą, net ir liūdnoje situacijoje, pabrėžiant, kad niekas nėra vienas su savo sielvartu.
Ši „Egotrippi“ daina, „Nämä Ajat Eivät Ole Meitä Varten“ (Šie laikai ne mums), yra tikras vilties švyturys, kai atrodo, kad viskas aplinkui griūva. Tai daina, kuri primena, kad net ir pačiomis sunkiausiomis akimirkomis, kai „tuntuu siltä“ (atrodo taip), jog liūdesys niekada nesibaigs, visada ateis geresnės dienos. Dainos žodžiai sako: „Vielä koittaa se kaunis päivä / Kun tieltä murheet väistyvät“ (Dar ateis ta graži diena / Kai rūpesčiai pasitrauks iš kelio). Tai nuostabus priminimas, kad tamsa niekada netrunka amžinai.
Dainoje kalbama apie tai, kaip svarbu neprarasti vilties, net kai atrodo, kad nieko neliko, išskyrus vienatvę. „Toivoasi et saa menettää / Vaikka mitään muuta jäljelle ei jää / Sinulla on minut“ (Negali prarasti vilties / Nors nieko daugiau nelieka / Tu turi mane). Tai labai asmeniška ir guodžianti žinutė, kuri sako, kad net ir „Jumalan hylkäämä paikka“ (Dievo apleista vieta) nėra visiškai beviltiška. Dainininkas tikina, kad ateis diena, kai kažkas kitas pamatys tave taip, kaip mato jis: „Tulee päivä jolloin joku näkee sinut sellaisena / Kuin minä nään“ (Ateis diena, kai kažkas pamatys tave tokį / Koks aš tave matau). Tai stiprus patvirtinimas, kad kiekvienas iš mūsų yra vertas būti pastebėtas ir mylimas.