Ongeveer reiškia „apytiksliai“, „maždaug“ arba „beveik“. Nors tai yra gana dažnas žodis, Eefje De Visser jį naudoja unikaliu ir filosofišku būdu, kad sukurtų dainos atmosferą.
Dainoje „Het is ongeveer de avond“ (Yra maždaug vakaras) ir „Het is ongeveer de zomer“ (Yra maždaug vasara) žodis „ongeveer“ pabrėžia laiko ir sezonų neapibrėžtumą bei panašumą. Tai sukuria melancholišką ir apmąstymų kupiną nuotaiką, kviečiančią susimąstyti apie laiko tėkmę ir gyvenimo ciklus.
Šiame Eefje De Visser kūrinyje „Ongeveer“ [Apytiksliai] jaučiame tokį įdomų laiko ir vietos neapibrėžtumą. Dainos žodžiai „Het is ongeveer de avond / Maakt niet veel uit / Alles is hetzelfde“ [Apytiksliai vakaras / Nesvarbu / Viskas tas pats] iškart nustato toną – atrodo, kad laikas slenka, bet niekas iš tiesų nesikeičia, o sezonai susilieja. Įdomu tai, kad dainos lyrinis subjektas sako, jog „je tekent ons grijs“ [tu mus pieši pilkai], o tai gali reikšti, kad kažkas kitas mato juos nuobodžius ar monotoniškus, galbūt netgi bando juos apibrėžti. Bet jie patys jaučiasi „verschillend“ [skirtingi], nors ir „Doet er niet toe“ [Nesvarbu].
Tačiau po visos tos pilkumos ir vienodumo, ateina lūžio taškas. Kai „Van de winter wordt het koud / En als de sneeuw smelt / Dan rij ik / Naar het zuiden“ [Žiemą pasidaro šalta / Ir kai sniegas tirpsta / Aš važiuoju / Į pietus], atsiranda noras pabėgti ir kažką įrodyti. „Ik heb hier / Iets / Te bewijzen“ [Aš čia / Turiu / Kažką įrodyti] – tai skamba kaip asmeninis manifestas, noras palikti savo žymę arba įrodyti savo vertę. Ir galiausiai, „Dan rij ik / In jouw auto / Ik heb een / Punt te / Maken“ [Tada aš važiuoju / Tavo automobiliu / Turiu / Punktą / Padaryti] – tai tarsi galutinis pareiškimas, galbūt netgi iššūkis. Ši daina yra apie norą išsiveržti iš rutinos ir įrodyti save, net jei aplinkinis pasaulis atrodo pilkas ir vienodas.