Унижаю reiškia „žeminu“ arba „nužeminu“. Tai stiprus veiksmažodis, reiškiantis elgesį, kuris sumenkina kito asmens orumą ar savivertę.
Šioje dainoje dainininkas dainuoja: „Что своей игрой тебя я унижаю“ (Kad savo žaidimu aš tave žeminu). Šis žodis atskleidžia dainos temą apie sudėtingus santykius, kuriuose vienas partneris, galbūt nesąmoningai, kenkia kitam, žaisdamas su jo jausmais.
Šioje dainoje „Я Не Знаю“ („Aš nežinau“) grupė Демо leidžia išgirsti žmogų, kuris pats nesupranta, kodėl tolsta nuo mylimojo. Pradžioje lietus ant lango primena ašaras, o dangus „грустит в облаках“ [liūdi debesyse]. Laimė atrodo ne jų rankose, o meilė vis dažniau lieka tik svajonė. Labiausiai įstringa atviras priedainio prisipažinimas: „Я не знаю, я не понимаю“ [Aš nežinau, aš nesuprantu]. Pasakotoja suvokia, kad elgiasi žiauriai: „как тобой играю“ [kaip žaidžiu tavimi], ir pripažįsta, kad toks elgesys kitą žmogų žemina.
Dainoje meilė susijusi ir su baime. Eilutė „Пока я боюсь, я люблю“ [Kol bijau, tol myliu] skamba beveik kaip keista, bet labai aiški jos taisyklė: artumas traukia, tačiau kartu gąsdina. Posakis apie „один только путь к алтарю“ [vienintelį kelią prie altoriaus] reiškia visuomenės primestą mintį, kad meilė turi baigtis santuoka. O artumas su kitu žmogumi lyginamas su bangų mūša: „Сначала накроет, потом откатит“ [iš pradžių užlieja, paskui atsitraukia]. Šis vaizdas tiksliai paaiškina jos svyravimą: vieną akimirką ji nori būti kartu, kitą jau praranda meilę ir pati nebesupranta, kodėl.