Tvivelaktig reiškia „abejotinas“, „įtartinas“ arba „neaiškus“. Tai žodis, kuris apibūdina kažką, kas nėra visiškai patikima ar aišku, ir dažnai turi neigiamą atspalvį.
Šioje dainoje Cornelis Vreeswijkas dainuoja: „Jag är en tvivelaktig figur“ (Aš esu abejotina figūra). Jis save apibūdina kaip neaiškų, galbūt net šiek tiek keistą ar nepatikimą asmenį, pabrėždamas savo marginalizuotą padėtį visuomenėje. Šis žodis puikiai atspindi dainos melancholišką ir savikritišką toną.
„Somliga Går Med Trasiga Skor“ („Kai kurie vaikšto su suplyšusiais batais“) Cornelis Vreeswijk dainoje kalbama apie žmones, kurie vargsta, o pasaulis į tai žiūri beveik abejingai. Eilutė „Somliga går med trasiga skor“ [Kai kurie vaikšto su suplyšusiais batais] skamba paprastai, tačiau kartojama ji tampa kaltinimu: kodėl vieni turi gyventi su tuo, kas sulūžę, ir kam tai rūpi? Dainininkas net kreipiasi į danguje gyvenantį Dievą, kuris galbūt „blundar och sover sött“ [užsimerkia ir saldžiai miega]. Tai kandus, net juokingai šiurkštus vaizdas, nes Dievas čia atrodo ne kaip pagalbininkas, o kaip tas, kuris nieko nedaro.
Toliau daina nuo visuomenės rūpesčių pereina prie mirties. Po šimto metų žmogaus kėdę jau bus užėmęs kitas, o pats žmogus nebepajus nei lietaus, nei saulės, nes gulės tamsiame kape. Vis dėlto pasakotojui dar svarbu viena labai žemiška artumo akimirka: „Bara jag får ha mitt ansikte kvar / Dolt i min älsklings hår“ [Tik kad galėčiau likti su savo veidu, paslėptu mylimosios plaukuose]. Jis vadina save „tvivelaktig figur“ [abejotinu tipu] ir pripažįsta, kad mirtis gali jį pasiimti kada panorėjusi. Pabaigoje velnias pragare juokiasi iš tų, kurie vaikšto su suplyšusiais batais tol, kol visai nustoja vaikščioti. Šis vaizdas niūrus, bet dainos kalbėjimas tiesus, sarkastiškas ir labai žmogiškas.