Correnteza reiškia stiprią vandens srovę arba tėkmę. Dainoje posakis nadar contra a correnteza („plaukti prieš srovę“) vartojamas perkeltine prasme: tai reiškia priešintis visuomenės spaudimui ir įveikti kliūtis, su kuriomis susiduria dainos pasakotoja.
„Mar“ yra kandus atsakymas žmonėms, kurie mielai aiškina, kaip pasakotoja turėtų elgtis ir ką jausti. Ji primena, kad iš šalies spręsti lengva: „Só um dia vivendo no meu lugar“ [Tik vieną dieną pagyvenę mano vietoje] jie nebeištvertų. Ypač smagi ir kartu skaudi dainos vieta yra „Eu duvido que eles iriam querer nadar contra a correnteza“ [Abejoju, ar jie norėtų plaukti prieš srovę]. Čia correnteza reiškia vandens srovę, bet kartu ir gyvenimo pasipriešinimą, su kuriuo jai tenka grumtis.
Jūra tampa skirtumų tarp žmonių vaizdiniu. „Se eu tivesse no seu barco, nunca iria encostar na água“ [Jei būčiau tavo valtyje, niekada neprisiliesčiau prie vandens] reiškia: jei jos gyvenimas būtų toks pat saugus ir patogus kaip tų, kurie ją teisia, ji net nebūtų priversta rizikuoti. Todėl ir skamba kieta eilutė „Mas a gente não tá nem no mesmo mar“ [Bet mes net ne toje pačioje jūroje]. Dainoje kritikuojami galingieji, kurie sako, kad visiems kelias vienodas, tarsi užtektų lipti laipteliais, nors kitų kelyje laukia skardžiai, kalnai ir gudrybės. Klausimas „Pra quem?“ [Kam?] smogia tiesiai į tariamai teisingą žaidimą: taisyklės atrodo sąžiningos tiems, kurie patys dalija kortas.