Wpław reiškia judėti plaukiant, dažniausiai per vandens telkinį ir be valties ar kitos transporto priemonės. Dainoje frazė „płyńże do mnie wpław“ skamba žaismingai ir kviečia Karalienę iš Baltijos rifų atplaukti pas jį pačiai, todėl šis retas žodis suteikia dainai jūrinio ir nuotykinio žavesio.
Ši daina su šelmišku humoru pasakoja apie trumpą vasaros romaną prie Baltijos jūros. Jis šoka su ja, o ant krūtinės spaudžia storą auksinę grandinę. Jis žada „gwiazdkę z nieba“ [žvaigždutę iš dangaus], net numušti dirbtinę gėlę, po sezono pardavinėti kebabus ir kartu keliauti po pasaulį. Ji irgi kuria gražią ateitį: veria kriauklių vėrinį, giria jo „odlotowy siekacz“ [nuostabų dantį, išreikšta žaismingu slengu], žada numesti kelis kilogramus, uždirbti pinigų ir sako, kad jos vyras jį taip pat pamėgs. Šis paskutinis pažadas ypač juokingas, nes paaiškėja, kad ji jau turi vyrą.
Priedainyje moteris vadinama „Królowo Nadbałtyckich raf“ [Baltijos rifų karaliene], o jis kviečia: „płyńże do mnie wpław“ [plauk pas mane pati]. Vis dėlto romantika trunka tik iki sezono pabaigos. Jis išvažiuoja juodu motociklu ir, kaip ji supranta, tą patį vaidmenį atlieka šimtuose kitų Lenkijos paplūdimių. Vėliau ji sutinka jį lifte ir trenkia jam į veidą, be didelių emocijų. Paskutinė dainos išdaiga dar platesnė: Baltijos „rifų karalienė“ virsta Podkarpatės, Šventokšio, Mazovijos, Varmijos ir Mozūrų, Aukštutinės Silezijos, net Białowiežos rifų karaliene. Taip paplūdimio meilės istorija tampa smagia pašaipa iš vasaros pažadų ir vietinio kurorto žavesio.