Vesiliirtoon reiškia „į akvaplanavimą“. Tai įdomus ir gana specifinis žodis, apibūdinantis situaciją, kai automobilio padangos praranda sukibimą su šlapiu keliu dėl vandens sluoksnio.
Šioje dainoje žodis „vesiliirtoon“ sukuria dramatišką ir įtemptą akimirką, kai šeimos atostogos staiga pakrypsta netikėta linkme. Tai ne kasdienis žodis, kuris puikiai atspindi dainos siužetą ir emocijas.
Arttu Wiskari kartu su „Leavings-orkesteri“ čia pasakoja apie šeimos atostogas, kurios iš svajonių kelionės greitai virsta visišku chaosu. Atostogų rinkinys nupirktas už greitąją paskolą, kelionės tikslas yra Visulahden vaškinių figūrų muziejus, o šeima važiuoja pigiausiu kemperiu „Solifer“. Tėvas dar tik mokosi valdyti sankabą, žmona sprendžia kryžiažodžius, vaikai spėlioja, kur jie vyksta, o per liūtį vairuotojas beveik nieko nemato. Posakis „Tässäkö tää oli?“ [„Tai čia jau viskas?“] skamba kaip juokingai nevilties kupinas klausimas: ar tokia turėjo būti svajonių kelionė?
Tada viskas dar labiau nusirita nuo kelio: ant ketvirtojo kelio išbyra vaikų stalo žaidimas „Monopolis“, ant asfalto išteka glikolis, o radijuje nutyla jaunimo dievaitis. „Jää juomatta se kylmä alkoholiton olut“ [„Ta šalta nealkoholinė alaus skardinė liks neišgerta“] yra smulkmena, bet būtent todėl scena tokia juokingai skaudi. Kemperis dėl vandens ant kelio pradeda slysti, o šeimos galva akimirką svarsto, ar apskritai išgyvens. Po avarijos jis su sugipsuota ranka pamato laikraščio „Iltalehti“ pirmąjį puslapį: „Iskä teki meistä julkkiksii“ [„Tėtis iš mūsų padarė įžymybes“]. Vaikai patyrė per daug nusivylimų, šeimos mokslai ir darbai nepasisekė, net Kalėdos be kumpio liko atmintyje, tačiau ši katastrofiška kelionė bent jau paverčia juos laikraščio naujiena. Juokinga, nelaiminga ir labai konkreti šeimos istorija.