Törnen reiškia „erškėčiai“ arba „spygliai“. Tai stiprus ir vaizdingas žodis, kuris nėra dažnas kasdienėje kalboje ar dainose.
Šioje dainoje žodis „törnen“ naudojamas kuriant tamsią, mistišką atmosferą, pavyzdžiui, eilutėje „Likt Törnen Genom Kött“ (Kaip erškėčiai per mėsą) arba „under törnen“ (po erškėčiais). Jis simbolizuoja skausmą, sunkumus ir gamtos laukinumą, suteikdamas dainai gilumo ir dramatiškumo.
„Likt Törnen Genom Kött“ yra švediškai skambantis, tamsus ...and Oceans kūrinys. Pats pavadinimas reiškia maždaug „Tegul spygliai lieka per kūną“: jau iš pirmos eilutės aišku, kad čia spygliai nėra vien gražus miško vaizdas. Dainos pasaulyje laikas slysta tarp šakų, lapų ir šalčio, o gamta kalba slapta kalba: „Där i mörker finna naturens glömda tunga“ [ten, tamsoje, rasti pamirštą gamtos liežuvį]. Labai patinka tas keistas kontrastas: šakos ir ledas yra šalti, bet „klädd i siden“ [apsirengę šilku].
Pasakotojas vis leidžiasi žemyn, į tamsą, šešėlius ir gilius vandenis, kur viešpatauja tyla. „Att i evighet stiga ner“ [amžinai leistis žemyn] skamba kaip sąmoningas pasitraukimas nuo įprasto pasaulio, o „Av eviga stämmor bli en del“ [tapti amžinų balsų dalimi] rodo norą ištirpti kažkokiame senesniame, didesniame skambesyje. Vis dėlto ši vieta nėra rami slėptuvė: sielos čia amžinai kramtomos skaistykloje, o spygliai auga laukiniai. Rudens audinys apgaubia šešėlius, lapai šnabžda savo dainą, ir visa tai skamba kaip kelionė į pasaulį, kuriame gamta, mirtis ir tyla kalba viena kalba.