На заре reiškia „aušroje“ arba „ankstyvą rytą“. Tai poetiškas posakis, dažnai naudojamas rusų kalboje, norint apibūdinti laiko tarpą, kai saulė dar tik kyla ir pasaulis bunda.
Šioje dainoje „На заре“ pasikartoja kaip refrenas, sukuriantis mistišką ir viltingą atmosferą. Tai ne tik nurodo paros metą, bet ir simbolizuoja naują pradžią, viltį ir kvietimą į kažką didingo, kas laukia ateityje. Šis posakis puikiai atspindi dainos melancholišką, bet kartu ir įkvepiančią nuotaiką.
„Na Zare“ reiškia „Auštant“. Šioje dainoje aušra tampa akimirka, kai lyrinį pasakotoją ima kviesti balsai: „На заре голоса зовут меня“ („Auštant balsai kviečia mane“). Vėliau jie tampa dar didesni: „На заре небеса зовут меня“ („Auštant dangūs kviečia mane“). Skamba taip, lyg naktis pamažu atvertų kelią svajonei, dangui ar nežinomai kelionei.
Dainos vaizdai labai šviesūs ir beveik sapniški: likimo kelias, mėnulio šviesa, gegužės lietus, žvaigždė, žemės rasa, saulė ir dangaus medus. Gražiai susilieja ir kūniški, ir dangiški ženklai: „Солнца свет и сердца звук“ („Saulės šviesa ir širdies garsas“), „Робкий взгляд и сила рук“ („Nedrąsus žvilgsnis ir rankų stiprybė“). Tai ne pasakojimas su aiškia pradžia ir pabaiga, o trumpas perėjimas iš nakties į rytą, kuriame liūdesys, svajonė ir kvietimas iš dangaus susitinka vienoje įsimintinoje aušroje.